Mazasis teatras

Po ilgesnes pertraukos noriu pasidalinti vienu principu, kuris yra tikrai vertas demesio ir uzima nemazai laiko mano gyvenime, gan veiksmingas bendraujant, padedant issiskirt is kitu (sokiruot pritrenkiancia isvaizda man nekyla noro ) ir tai yra-”teatras” bendraujant. Sio dalyko neradau aprasyto niekur kitur (o gal tik nepastebejau), jis nuteikia linksmai, o merginos greitai isitraukia i si zaidima.

Taigi, kaip cia, kas cia?:)

Jums prireiks daugiau fantazijos nei paprastai, bet siek tik pasitreniravus bus visai paprasta ir lengva, tik nestabdykit savo minciu, nebijokit pasirodyti kvailai-sioj vietoj didziausia nesamone gali labai jums padeti .

Paprastai kalbeti su merginomis gali visi, linksmai kalbeti gali dalis, o dar mazesne dalis gali pasinerti i visai kito personazo vaidmeni, kitoki vaidmeni suteikti merginai (tokia vaidyba merginoms labai patinka, jos atsiriboja nuo saves, gali daryti nesamones, kuriu nedarytu budama savimi, gali jaustis laisvai). Ilgu isvedziojimu nenoriu rasyt, manau, viska suprasit perskaite mano istorija, o jeigu ne, kreipkites, parasysiu su isvedziojimais:)

Tai vyko anksciau, kai dar nieko nesupratau apie merginas. Nors gyvenau ne Vilniuje, susiradau mergina is sio miesto. Viskas klostesi gana neblogai ir susiruosiau nuvaziuot pas ja. Pradzioje viskas vyko ne tobulai, bet gan neprastai (bent jau man taip atrode tuo metu ), bet viskas vyko ne taip jau siltai, truko tu jausmu… Pavaiksciojom po miesta, siek tiek pasikalbejom ir nuejom i parka, ten susirade nuosalia vietele pradejom buciuotis, bet ir tada nebuvo viskas gerai, as tai jauciau ir bandziau gelbeti situacija gana kvailai. Po bucinio paklausiau nezinia is kur atklydusi klausima:”Tu visada tokia svelni?”, ji atsake:”Gal tokia ir esu, bet taip nesijauciu..” .Po siu zodziu supratau, kad visos iliuzijos zlugo. Nors ir toliau sedejome arti vienas kito, bet nekalebom, isivyravo tyla, itampa. Jai visiskai nepatiko tai, kaip jauciasi. Is nuobodulio ar itampos ji pasieme maza sudziuvusia medzio sakele, pradejo ja lauzyt ir metyt tuos mazus medzio gabalelius. Stai sioj vietoj ir prasidejo atomazga Netoliese gulejo kazkox spalvotas popieriukas ar tuscias butelis (dabar gerai neatsimenu), o ji mete medzio gabalelius lyg kampu (neskriejo tiesiai), as jai pasakiau: “paziuresim ar pataikysi i si taikini”, ji pataike. Tada dar vyko pora dealogu, kuriu neprisimenu, bet pradejau juokaut, kad jai puikiai sekasi, gal lanko koki bumerangu bureli ar treniruojasi su nindzem, nes jos puikiai ismano sia technika ir jai (merginai) zinosiu, ka padovanot artimiausiu metu-bumeranga, kuris jai pravers savigynos atvejais, o galbut ji yra spalta agente, tik nieko nesako:) Jai tai pasirode juokinga (ko as ir siekiau), pradejo juoktis, isitrauke i si zaidima, “prieme” slaptos agentes vaidmeni, pati smaiksciai pajuokavo. Pokalbis pagyvejo nepalyginamai, koks buvo pries tai. Po jo mes karstai buciavomes besivartymais ant zemes

Kazkada teko skaityt uzrasa: “Juokas-trumpiausias kelias tarp sirdziu”. Tada pagalvojau, wtf?!Kas cia per nesamone?! Bet patirtis jau ne viena karta parode, kad tai visiska tiesa.

~ by zaidejas on Kovas 9, 2008.